Visą gyvenimą mėgau muziką. Nuo vaikystės lankiau muzikos mokyklą (akordeono klasę), vėliau pamėgau dainuoti, groti gitara. Tad pasirinkti, kur stoti mokytis, buvo paprasta.
Ankstyvą rytą palikęs gimtuosius Druskininkus patraukiau į Vilnių. Pristačiau visus dokumentus, reikalingus stojimui į Vilniaus kolegijos Menų fakultetą, ir, kiek pamenu, net ant kelių prašiau, kad leistų bent pamėginti studijuoti pramoginį scenos meną. Niekad nesigailėsiu savo jaunatviško naivumo tą akimirką… Na o dėstytojai, manau, irgi nesigaili, kad suteikė man tokį šansą.Patys įsimintiniausi renginiai studijų metu (gal ir keistai nuskambės) buvo tie, kuriuose dalyvavo mano kurso draugai. Pirmieji aktoriniai etiudai, vokalo atsiskaitymo „šventės“ Mažojoje salėje, šokių pamokos… Taip pat jaunatvišku maksimalizmu ir noru pakeisti pasaulį dvelkiantis miuziklo „Nuoma“ pastatymas „Kablyje“… To neįmanoma pamiršti. Trumpai tariant, visas studijų Menų fakultete laikotarpis buvo tarsi graži šventė mano gyvenime.
2009 m. baigęs Vilniaus kolegiją ilgai galvojau, ar noriu toliau draugauti su muzika – ar čia man vieta… Bet geriausias atsakymas ateina per tam tikrą laiką. Kaip tik tas laikas vėliau ir tampa patarėju. Prabėgus dvejiems metams po studijų baigimo supratau, jog Menų fakultete buvau mokomas labai naudingų ir reikalingų atlikėjui dalykų. Tad toliau tęsiu studijas Lietuvos edukologijos universitete – gilinu muzikos žinias, taip pat rimtai galvoju grįžti prie šokio pagrindų. Na, o artimiausių planų mano galvoje – gyvas kalnas. Tik viskam ateina savas laikas.
Vilniaus kolegijos Menų fakultetas – tai lyg maži muzikos ir meno namai, kur kiekvienas randa savo vietą. Į kiekvieną studentą čia žiūrima kaip į bręstančią asmenybę, o ne kaip į statistinį vienetą lentelėje.
Pramoginio scenos meno studijos davė labai daug – dar ir dabar skinu jų vaisius. O ko kito galima tikėtis, kai pamokas dėstė profesionalūs dėstytojai: Sigitas Giedraitis, Artūras Novikas, Vytautas Juozapaitis, Eglė Špokaitė, Vladimiras Čekasinas, Ramunė Kudzmanaitė, Audronė Damarackienė, A. Adomaitytė ir daugelis kitų specialistų, turinčių didelės sceninės patirties… Menų fakulteto dėstytojus gerbiu už jų profesionalumą, supratingumą, norą ne tik mokyti, bet ir padėti.
Taigi, būsimi atlikėjai, aktoriai ir šokėjai, jei norite pasiekti profesinių aukštumų, linkiu repetuoti, repetuoti ir dar kartelį repetuoti!!!
